- popūtė
- pópūtė sf. (1) 1. skaudus spuogas, votis, skaudulys: Vaikuo ant galvelės užaugo pópūtė, ir cypa naktimis Vkš. Lūpos nupuško popūtėmis J. Šitas yra zokonas ... ant popūčių, niežų ir pūlio baltumo BB3Moz14,54–56. 2. pritrinta pūslė, trynė: Nuo batų, nuo naginės popūtės ant kojos sopa J. Matai, kokias pópūtes mun batai nutrynė! Vkš. Bjaurybės klumpiai, sugriaužė man pópūtes! Šts. Griovius bekasant rankos pópūčių vienų pasidarė Ms. Mun šakė pópūtę prikėlė Skd. Vajei, koki popūtė! Musi, dirbti nepratęs?! Trk. | prk.: Liepos nupuško popūtėmis J. 3. scom. menk. opus, jautrus žmogus: Neužkabink tu tos pópūtės Skd.
Dictionary of the Lithuanian Language.